Jaunimo darbuotojas – vis dar nematoma, bet vis svarbesnė profesija

/ LT /

Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama jaunimo emocinei sveikatai, įsitraukimui ir pilietiniam aktyvumui. Tačiau retai susimąstoma, kas palaiko šiuos procesus – tai jaunimo darbuotojai, dirbantys arčiausiai jauno žmogaus. Nors šiuo metu jaunimo darbuotojo profesija nėra reglamentuota atskiru teisės aktu ar įtraukta į oficialų Lietuvos profesijų klasifikatori, ji jau dabar daro apčiuopiamą poveikį tūkstančių jaunų žmonių gyvenimams.

Kada pradėjo formuotis ši profesija?

Jaunimo darbas kaip sritis Europoje pradėjo formuotis XX a. viduryje, o ypač suaktyvėjo augant dėmesiui neformaliajam ugdymui ir jaunimo teisių apsaugai. Europos Sąjungos lygmeniu jaunimo darbas įvardijamas kaip strateginė sritis, tai patvirtinta daugelyje ES Tarybos dokumentų.

Lietuvoje sąvoka „jaunimo darbuotojas“ tapo plačiau vartojama apie 2008–2010 metus, kai Jaunimo reikalų departamentas pradėjo kryptingai formuoti nacionalinę darbo su jaunimu sistemą – rengti mokymus, kurti metodikas ir diegti tarptautine patirtimi grįstus principus. 2011 m. patvirtintoje nacionalinėje Jaunimo politikos plėtros programoje pirmą kartą aiškiai įvardytas poreikis stiprinti profesionalų darbą su jaunimu.

Kaip tampama jaunimo darbuotoju?

Darbo su jaunimu pagrindas – gebėjimas kurti santykį, fasilituoti grupes, veikti pagal neformalaus ugdymo principus, valdyti konfliktus ir reflektuoti. Šiuo metu Lietuvoje nėra konkrečios studijų programos, kuri suteiktų „jaunimo darbuotojo“ kvalifikaciją. Tačiau šioje srityje dažniausiai dirba specialistai, baigę socialinio darbo, edukologijos arba pedagogikos studijas. Praktinių įgūdžių jaunimo darbuotojai įgyja ir dalyvaudami Jaunimo reikalų agentūros bei nevyriausybinių organizacijų rengiamuose mokymuose.

Jaunimo darbuotojų kompetencijų modelis Lietuvoje buvo pradėtas taikyti dar anksčiau, tačiau 2022 m. jis buvo atnaujintas ir oficialiai patvirtintas Jaunimo reikalų agentūros. Šis modelis padeda aiškiau apibrėžti jaunimo darbuotojo vaidmenį, reikalingas kompetencijas ir tobulėjimo kryptis.

Vilniuje svarbų vaidmenį šioje srityje atlieka Vilniaus jaunimo politikos centras (VJPC) – organizacija, koordinuojanti jaunimo politikos įgyvendinimą, rengianti mokymus bei inicijuojanti tyrimus apie jaunimo darbuotojų kompetencijas ir jų poreikius.

Ką veikia jaunimo darbuotojas?

Jaunimo darbuotojo veikla labai įvairi – nuo individualaus darbo su jaunu žmogumi iki viešų renginių, projektų ar stovyklų organizavimo. Jie veikia atviro darbo su jaunimu principais – tai reiškia, kad kuria erdves, kuriose jaunuoliai gali būti savimi, išsakyti savo mintis ir spręsti, kuo nori užsiimti. Jaunimo darbuotojas dažnai tampa pirmuoju suaugusiuoju, kuris išklauso ir palaiko.

Kur dirba jaunimo darbuotojai?

LJaunimo darbuotojai Lietuvoje veikia įvairiose aplinkose ir taiko skirtingas darbo formas, priklausomai nuo jaunimo poreikių.

Dažniausiai jie dirba:

1. Nuolatinėse struktūrose:

– savivaldybių atvirose jaunimo erdvėse ir centruose,

– jaunimo organizacijose,

– kai kuriais atvejais – mokyklose, bendradarbiaudami su mokytojais ar socialiniais darbuotojais.

2. Projektinėse ar laikino pobūdžio veiklose:

– socialinėse iniciatyvose ir nevyriausybinių organizacijų vykdomuose projektuose.

3. Išeinamojo darbo formose:

– mobiliose komandose, kurios vyksta į mažesnius miestelius ar kaimus,

– gatvės darbe – kai jaunimo darbuotojai dirba viešose erdvėse, kur renkasi jaunimas, ir mezga kontaktą natūralioje aplinkoje.

Kodėl tai svarbu?

Pagal naujausius duomenis, jaunimas (14–29 m.) sudaro daugiau nei 20 % Vilniaus gyventojų – tai reikšminga miesto bendruomenės dalis. Vis dėlto jų balsas vis dar per retai girdimas sprendimų priėmime. Jaunimo darbuotojai tampa tarpininkais tarp jaunuolių ir institucijų – padeda atrasti savo galimybes, įveikti sunkumus ir aktyviau dalyvauti visuomenėje.